ar sunku atsispirti pagundai?? o jei ir taip tai kokiai?
kekvienas kapsosi savame darze..ir kekvienam pagunda turi skirtinga reiksme..
kazkas bus nusistate,kad vienokiom ar kitokiom pagundom reikia atsispirti,todel,nes to reikalauja visuomene..taip negerai,ar negrazu elgtis...o kas yra gerai? ir kas negrazu? nejau turime gyventi,zinodami apie tai tik is bendro issilavinimo?? o kas jas nustate? o kam? o kodel as turiu ju laikytis?? tokios mintys gimsta,trokstanciu zinoti tai ,kas kitam atrodo neidomu,galvose...
Kodel as galvoju,filosofuoju,mastau,o kiti ne?? kas tai nuleme?? is kur tas noras tyrineti zmogaus proto galia ir sugebejimus?? kam tiek daug klausimu? nejau negaliu gyventi,kaip kiti normalus zmones,paklausta sutrinku....o kas yra normalus zmogus??? kas tai?? tai kazkoks neregetas daiktas mano akims...kodel sakau daiktas?? o kaip dar galiu pavadinti tobulumo pavyzti?? bet kokio tobulumo? juk jo nera.. jis negalioja niekam...ne vienas negali tuo pasigirti..o jei kas galvoja kad yra tobulas ir be jokios nuodemes,tegul meta i mane akmeni...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)

"Galiu atsispirti viskam, tik ne pagundai", anot Oskaro Vaildo... Aš galiu pasakyt panašiai... :DD
AtsakytiPanaikintiGražiai tu čia parašei... :>>
Žinai, man atrodo, kad metančių akmenį atsirastų, tik va, nežinia ar pagrįstai...
jeigu zmogus dristu meluoti pats sau,tada tokiu tikrai netruktu...
AtsakytiPanaikinti