Keldami sparnus,lyg pauksciai mes siekiame aukstumu.Brendame,braunames per nezinios liuna,kad kazin ka turetume,ir nebutume pavadinti tinginiais,ar nieko nesiekianciais veltedziais....
Kaledos tai susitaikymu metas,tai blogio isvyjimas is sielos,bent jau tam tikram laikui,nes kaip ir nenuostabu kasdieniniai rupesciai ir rutina veja,guja ji atgal pas mus...Reikia sugebeti atleisti,juk kekvieno sirdyje yra gerio,nesvarbu kokia jis forma pasireiskia ar kaip tas zmogus moka ji pateikti,bet turi...
Pasinerkime i ta begalini svenciu verpeta,ir rupescius bei nesutarimus palikime uz duru,ir tegul tos durys niekada neatsiveria....

kaip kartais sunku suprasti kur yra riba....
elgiesi lyg ir paprastai,nieko neipatingai,o pasirodo,jog kitas supranta tavo elgiasi ir traktuoja ji visai kitaip.....ogi taip,kaip pats nori ,kad butu.....
Tai ar tai mano klaida???(tyliai saves klausiu)bet jokio atsakymo nera...jis dinges...
mokiniesi visa gyvenima...bet nieko taip iki galo ir neismoksti....
lyg blankus atminties prisiminimai,narso galvoje su stugaujanciais vejais,vejasi kazka,gaudo aida laukuose.....lyg ir vyraujanti harmonija leidzia nusiraminti....bet ar galiu atsipusti???gal uz tos aukstos kalvos slypi tai,kas neleis man miegoti....gal man jau dabar laikas begti...begti kiek leidzia mano kojeles,ir gink dieve, niekada neatsisukti....

siandien turejau galimybe stebeti du,visiskai skirtingus,zmones.
maciau,koki gali buti zmones ir kaip jie gali keistis...
maciau,kad tikrai yra geru ir nuostbiu zmoniu,ir,kad yra tokiu,kurie tuos gerasirdzius isnaudoja.kas man ir yra slyksciausia....
mane uzvaldo toks pyktis ir tada supranti,jog dar nesi toks beviltiskas ir ziaurus zmogus...nors tai toli grazu neguodzia..man slykstu del tokiu zmoniu,atvirai sakau.. :(

Truputis mano kurybos...

Gludumoje,seseliu zaismo virsme..
Nukritusiu lapu alejoje..
Apleisto suoliuko pakrasty..
Kur neseniai dar krykstavo vaikai,
Kur neseniai atokvepio ateidavo jaunimas..
Cia,kur susiliedavo dvi mylincios sirdys,
Kur zaisdavo karstos lupos...
Ten,kur akys niekad nemelavo,
Kur rankos drebedavo is jaudulio...
Kur pulsas buvo daznesnis uz puse sekundes...
Ten,kur pirma ir paskutinikart tarei "sudie" ir "myliu"..
Ten,kur laukei mylimo/s ateinant,
Kur jo/s taip ir nesulaukei....
Ten,kur pirmakart patyrei meiles salduma
Ir kartu jos skoni..
Kur auksiniai parko zibintai vis primindavo,kad laikas jau namo.
Ten,kur sirdis saukdavo sugrizti...
Atmintyje tiek daug pasiliko...
Patirto dziaugsmo,ir tyro apmaudo...
Dabar laikas tai pamirsti ir pasinerti
I rudens variniais lapais apdengta kapa....

ar sunku atsispirti pagundai?? o jei ir taip tai kokiai?

kekvienas kapsosi savame darze..ir kekvienam pagunda turi skirtinga reiksme..
kazkas bus nusistate,kad vienokiom ar kitokiom pagundom reikia atsispirti,todel,nes to reikalauja visuomene..taip negerai,ar negrazu elgtis...o kas yra gerai? ir kas negrazu? nejau turime gyventi,zinodami apie tai tik is bendro issilavinimo?? o kas jas nustate? o kam? o kodel as turiu ju laikytis?? tokios mintys gimsta,trokstanciu zinoti tai ,kas kitam atrodo neidomu,galvose...
Kodel as galvoju,filosofuoju,mastau,o kiti ne?? kas tai nuleme?? is kur tas noras tyrineti zmogaus proto galia ir sugebejimus?? kam tiek daug klausimu? nejau negaliu gyventi,kaip kiti normalus zmones,paklausta sutrinku....o kas yra normalus zmogus??? kas tai?? tai kazkoks neregetas daiktas mano akims...kodel sakau daiktas?? o kaip dar galiu pavadinti tobulumo pavyzti?? bet kokio tobulumo? juk jo nera.. jis negalioja niekam...ne vienas negali tuo pasigirti..o jei kas galvoja kad yra tobulas ir be jokios nuodemes,tegul meta i mane akmeni...

ogi parsibeldziu namo...Ramiai isijungiu kompiuteri...pasidarau kavos..isijungiu skype...ir prasideda tikrasis darbas..klavisai uzkaite,zodziai liejasi,net nera kada atsigerti gurksnio kavos,prakaitas bega,jegos silpsta(nu gerai truputi perdedu:DD)ir viskas del to,kad nusprendeme pasirasineti su drauge....(zinoma,kad apie mokslus:DD)..o apie ka daugiau galima kalbeti???

Atminties kloduose pasikuitusi: noreciau pabrezti,kad siandien pamirsome su viena mergyscia(M.U.) nueiti pas musu kolega pasimokyti istorijos,politologijos,bei matematikos:DDDDDDDDDDDDDD..atsiprasome....(dantes autoriteto,ne..ne virgilijaus,ooo....taip ovidijaus...:DDDD

vakar vakare iniukau i matematikos uzdavinius...aisku,protingu minciu galvon nelindo,nors tu ka..(kaip ir kekvienas mano metu paauglys isijungiau ''one'',lyg tai butu padeja man tikrinantis matematikos zinias...JUOKINGA..;D)...
Mintys buvo kazkur nuklydusios,nei matematikos,nei ko nors kitko ten nebuvo imanoma surasti...lyg buciau pasinerusi i gilia nirvana...taciau kaip ir viskas,ilgai tai netruko..prasivere kambario durys...o tenai.....mama!faktas kazka prisidirbau...(kur mano sketis?? laukia didele audra!!!)....
As dar gyva,dar siame pasaulyje..:D.. o tai reiskia,kad vel mano egzistavimas tesiasi...tad griebiu mylimiausia is baisiuju matematikos sasiuvini...
begalvodama,bemastydama,norom nenorom i galva pradejo lysti visokiausios mintys...tai vasaros atsiminimai,tai fizinio pamokos,zodziu bandziau atsiriboti nuo uzdaviniu....
speju pavyko....o jau 22val vakaro...na ka jau kaip ir laikas miegoti..:DD
Tad nieko nelaukdama susikroviau visa manta i kuprine ir tiek mane temate....