kaip kartais sunku suprasti kur yra riba....
elgiesi lyg ir paprastai,nieko neipatingai,o pasirodo,jog kitas supranta tavo elgiasi ir traktuoja ji visai kitaip.....ogi taip,kaip pats nori ,kad butu.....
Tai ar tai mano klaida???(tyliai saves klausiu)bet jokio atsakymo nera...jis dinges...
mokiniesi visa gyvenima...bet nieko taip iki galo ir neismoksti....
lyg blankus atminties prisiminimai,narso galvoje su stugaujanciais vejais,vejasi kazka,gaudo aida laukuose.....lyg ir vyraujanti harmonija leidzia nusiraminti....bet ar galiu atsipusti???gal uz tos aukstos kalvos slypi tai,kas neleis man miegoti....gal man jau dabar laikas begti...begti kiek leidzia mano kojeles,ir gink dieve, niekada neatsisukti....